Pastatų šiltinimas nuosaviems namams

pastatų šiltinimasPastatų apšiltinimo technologijos yra labai toli pažengusios į priekį. Gyvename atšiauriame regione, kuriame 6-8 mėnesiai reikalauja vidaus šildymo. Jei ne nuolatinio, tai retkarčiais. Tai reiškia, kad iš palmių šakų pastatyti namų negalime – reikia statyti tvirtus ir patikimus namus, atlaikančius sudėtingas oro sąlygas. Pastatų šiltinimas tokioje aplinkoje įgauna ypač svarbią reikšmę.

Pastatus apšiltinti galima ir gamtoje randamomis priemonėmis, kaip tai darė mūsų proseneliai – samanomis, moliu, šiaudais, spaliais, tačiau yra viena rimta problema – nuo 2016 metų sausio 1 dienos Lietuvoje privalėsime statyti tik A energetinės klasės nuosavus namus. Kai tokie reikalavimai, senovines technologijas galime pamiršti arba naudoti tik etnografiniams statiniams, kurie nėra pritaikyti nuolatiniam gyvenimui. A energetinė klasė reiškia, kad namas yra puikiai apšiltintas ir neeikvoja energijos daugiau, nei jam reikia. Tai ne tik apšiltinimo, bet ir konstrukcijų, vėdinimo sistemų langų ir durų reikalas, tačiau apšiltinimui čia skiriama pirma vieta, nes sienų, lubų, stogo, grindų plotas yra pats didžiausias.

Pastatų šiltinimas atliekamas naudojant itin ploną izoliacinį sluoksnį, kad būtų sutaupoma namo erdvė. Pamenate storus stiklo vatos paketus su 30 centimetrų svorio žalsva ar gelsva medžiaga. Deja, tokioms medžiagoms saulė jau leidžiasi…

Pats pastatų šiltinimas nėra labai sudėtingas dalykas. Sudėtingiausia yra tinkamai paruošti sienas, lubas, grindis, stogo šlaitus ir kitas erdves apšiltinimo medžiagų klojimui. Tam reikia įvertinti daugelį faktorių ir mechanizmų. Vienokios apšiltinimo medžiagos bus naudojamos fasado šiltinimui, kitokios – rūsiui, dar kitokios – palėpei. Dėl to visada šiltinti patikima profesionalams.

Viską galima padaryti patiems, tačiau ne visada savadarbiai meistrai turi tam reikalingus įrankius ir mechanizmus. Kai kurie jų kainuoja itin brangiai. Profesionalai apsiginklavę ne tik efektyvia montavimo aparatūra (grąžtais, matavimo ir pjovimo prietaisais, veržliasukiais ir t.t.), bet ir specifinėmis priemonėmis – lazeriniais matuokliais, termovizoriais. Nepakanka pastato sienose pakloti termoizoliacinį sluoksnį. Būtina įsitikinti, kad jis iš tikrųjų neišleidžia šilumos, yra sandarus ir tinkamai pritvirtintas ir paruoštas vidaus ar lauko apdailos darbams.

Pastatų šiltinimas dabar itin populiarus miestuose, kur senos statybos daugiabučiai namai yra renovuojami taip sudarant galimybes sumažinti energijos išlaidoms. Pati bloginė konstrukcija yra gana ydinga, tačiau tarnauti „chruščiovkas“ dar 50 metų galima privesti tik so kokybiškomis šiltinimo technologijomis.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.