Klijuoti ar neklijuoti: amžinas remonto klausimas dėl naujų tapetų ant senų

Autorius:

publikuota:

Kiekvienas, bent kartą daręs remontą savo namuose, susidūrė su dilema – ar verta vargti ir lupti senus, pabodusius tapetus, ar galima tiesiog imti ir klijuoti naujus ant viršaus? Atrodo, koks viliojantis kelias – sutaupyti laiko, jėgų, išvengti dulkių ir viso to vargo, kuris neatsiejamas nuo senos dangos šalinimo. Juk, rodos, kas čia tokio? Tiesiog užtepi klijų, uždedi naują tapeto juostą ir štai – kambarys atsinaujinęs. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta? Šis, iš pirmo žvilgsnio, nekaltas noras pasilengvinti darbus gali virsti tikru galvos skausmu, o galiausiai – dvigubomis išlaidomis ir sugadinta nuotaika.

Problema slypi kur kas giliau nei tik estetinis vaizdas. Sluoksniavimas, ypač kai kalbama apie skirtingų tipų medžiagas, drėgmę ir klijus, sukuria nenuspėjamą cheminį ir fizinį kokteilį ant jūsų sienų. Senasis sluoksnis gali netikėtai atsiskirti nuo sienos, kartu su savimi nusitempdamas ir naujai išklijuotus, brangius tapetus. Gali išryškėti senas raštas, atsirasti negražūs oro burbulai ar netgi pradėti veistis pelėsis. Taigi, prieš priimant sprendimą, kuris, atrodytų, sutaupys kelias valandas darbo, verta įsigilinti. Šiame straipsnyje mes detaliai panagrinėsime visus „už“ ir „prieš“, aptarsime, kada toks sprendimas yra kategoriškai blogas, o kada, su tam tikromis išlygomis, vis dėlto įmanomas, ir pateiksime praktiškus patarimus, kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų.

Kodėl specialistai Lietuvoje dažniausiai sako „ne“?

Paklausus bet kurio apdailos meistro Lietuvoje, ar galima klijuoti naujus tapetus ant senų, devyniais atvejais iš dešimties išgirsite griežtą ir nedviprasmišką „ne“. Ir tam yra labai svarių priežasčių, kurias lemia ne tik profesionalumo standartai, bet ir praktinė patirtis, sukaupta tvarkant kitų padarytas klaidas. Pagrindinis argumentas – neįmanoma garantuoti galutinio rezultato kokybės ir ilgaamžiškumo. Meistras, prisiimdamas atsakomybę už savo darbą, negali būti tikras, kaip elgsis senasis tapetų sluoksnis. Ar jis tvirtai laikosi? O gal tik atrodo tvirtai, bet paveiktas naujų, šlapių klijų drėgmės, ims ir atšoks nuo sienos? Be to, po senais tapetais gali slėptis sienos defektai – įtrūkimai, nelygumai ar net pelėsio židiniai, kurių nematant ir nesutvarkant, problema tik gilės. Profesionalas visuomet siekia paruošti pagrindą idealiai, nes tai yra 80% sėkmingo tapetavimo paslaptis. Tai reiškia – pašalinti viską, kas sena, nuvalyti, nugruntuoti ir tik tada imtis naujos dangos. Taupymas šiuo atveju yra apgaulingas, nes broko taisymas vėliau kainuos kur kas daugiau nei kruopštus sienos paruošimas iš pat pradžių.

Ar senų tapetų tipas turi įtakos sprendimui?

Taip, ir labai didelę. Ne visi tapetai yra vienodi, ir jų savybės tiesiogiai lemia, ar apskritai verta svarstyti apie klijavimą ant viršaus. Pavyzdžiui, jei jūsų sienas puošia seni, ploni popieriniai tapetai, kurie yra prikibę, regis, amžiams, ir neturi jokios ryškios tekstūros, teoriškai, ant jų būtų galima klijuoti kitą sluoksnį. Tačiau net ir čia slypi pavojus – popierius, gavęs drėgmės nuo naujų klijų, gali pradėti raukšlėtis ir burbuliuoti, o senų tapetų spalva ar raštas, ypač jei jis tamsus, gali persišviesti pro naują, šviesesnę dangą. Visiškai kitokia situacija su viniliniais tapetais. Jų paviršius yra neįgeriantis, lygus ir slidus, todėl nauji klijai tiesiog neturės tinkamo sukibimo. Bandymas klijuoti ant vinilo beveik visada baigiasi fiasko – nauji tapetai tiesiog nuslys žemyn. Kai kurie viniliniai tapetai turi du sluoksnius: viršutinį vinilo ir apatinį popieriaus. Nors viršutinį sluoksnį kartais galima nulupti, paliekant popierinį pagrindą, tai vis tiek rizikinga. Flizelino (neaustinio pluošto) tapetai taip pat nėra tinkamas pagrindas, nes, nors ir yra pralaidūs orui, jų struktūra ir sukibimas su siena nėra skirti atlaikyti papildomą svorį ir drėgmę.

Kokie yra didžiausi pavojai ir rizikos?

Didžiausias ir skaudžiausias pavojus – visiška nesėkmė. Įsivaizduokite scenarijų – jūs praleidžiate visą savaitgalį, kruopščiai klijuojate naujus, galbūt nepigius, dizaineriškus tapetus. Džiaugiatės atnaujintu interjeru, o po kelių dienų ar savaičių pastebite, kad kampas atlipo. Bandote jį priklijuoti, bet procesas nebesustabdomas – ištisos tapetų juostos ima atsiskirti nuo sienos, o po jomis matosi senasis sluoksnis. Priimti tokį sprendimą – tai tarsi lažintis prieš akivaizdų favoritą; nors teoriškai laimėti įmanoma, lažybų bendrovės siūlomi koeficientai aiškiai pasako, kokia yra tikroji baigties tikimybė, ir šiuo atveju ji – ne jūsų naudai. Taip nutinka todėl, kad naujų klijų drėgmė reaktyvuoja senus klijus ir suminkština senąjį tapeto pagrindą. Senasis sluoksnis, neatlaikęs dvigubo svorio, tiesiog atšoka nuo sienos. Kitas dažnas reiškinys – oro burbulai ir pūslės. Jos atsiranda dėl netolygaus džiūvimo ir prasto sukibimo tarp sluoksnių. Senas raštas ar tekstūra, ypač jei ji buvo reljefinė, beveik garantuotai išryškės pro naują dangą, sugadindama visą estetiką. Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, yra pelėsio rizika. Tarp dviejų tapetų sluoksnių gali kauptis drėgmė, kuri yra ideali terpė veistis grybeliui. Tai ne tik negražiai atrodo, bet ir yra kenksminga jūsų sveikatai.

Ar įmanoma patikrinti, ar senas tapetas laikosi pakankamai tvirtai?

Nors 100% patikimo būdo nėra, galima atlikti kelis paprastus testus, kurie padės įvertinti situaciją. Pirmiausia, atidžiai apžiūrėkite visas sienas. Ieškokite bet kokių atšokusių kampų, pūslių ar vietų, kur tapetai akivaizdžiai atsilupę. Ypatingą dėmesį atkreipkite į siūles – jos neturi būti prasivėrusios. Pabandykite atsargiai pakrapštyti siūlę ar kampą mentele – jei tapetas lengvai atsiskiria, tai ženklas, kad jo pagrindas yra silpnas. Kitas, kiek drastiškesnis, bet efektyvesnis metodas – „šlapio skuduro testas“. Sudrėkinkite kempinę ar skudurėlį šiltu vandeniu ir gerai sudrėkinkite nedidelį, mažiau matomą sienos plotą (pavyzdžiui, už radiatoriaus ar būsimo baldo). Palaukite 15-20 minučių. Jei per šį laiką toje vietoje atsirado pūslių, raukšlių ar tapetas akivaizdžiai suminkštėjo ir atšoko nuo sienos – pamirškite mintį klijuoti ant viršaus. Tai aiškus indikatorius, kad senasis sluoksnis, paveiktas klijų drėgmės, elgsis lygiai taip pat visame plotyje. Šis paprastas bandymas gali apsaugoti jus nuo didelio nusivylimo ir finansinių nuostolių.

Ką daryti, jei vis dėlto nusprendžiau rizikuoti?

Jei, nepaisant visų perspėjimų, nusprendėte surizikuoti, būtina bent jau maksimaliai sumažinti galimas neigiamas pasekmes. Šis kelias tinka tik tuo atveju, jei senieji tapetai yra popieriniai, ploni, be jokio vinilo sluoksnio, idealiai lygūs, neturi jokios tekstūros ir yra prikibę prie sienos mirtinai. Pirmas žingsnis – kruopštus paruošimas. Visi, net menkiausi atšokę kampučiai ar siūlės, turi būti priklijuoti iš naujo. Jei yra kokių nors pūslių, jas reikia atsargiai įpjauti, suleisti klijų ir gerai prispausti. Sienos paviršių būtina nuvalyti – pašalinti dulkes ir riebalų dėmes. Po to – pats svarbiausias žingsnis – gruntavimas. Naudokite giluminį gruntą, kuris sutvirtins senąjį pagrindą ir pagerins sukibimą su naujais klijais. Gruntas turi visiškai išdžiūti. Rinkitės storesnius, sunkesnius naujus tapetus (pavyzdžiui, flizelino pagrindu), kurie geriau paslėps galimus smulkius nelygumus ir mažesnė tikimybė, kad pro juos persišvies senasis raštas. Naudokite kokybiškus, konkrečiam tapetų tipui skirtus klijus ir tepkite juos pagal instrukciją. Visgi, net ir atlikus visus šiuos žingsnius, sėkmė nėra garantuota.

Senų tapetų šalinimas – misija įmanoma

Nors senų tapetų lupimas atrodo kaip baisus ir varginantis darbas, šiuolaikinės priemonės ir technologijos gali jį gerokai palengvinti. Tai nėra tas pats, kas buvo prieš dvidešimt metų, kai tekdavo grandyti sausą popierių nuo betono. Vienas populiariausių ir efektyviausių būdų – specialūs tapetų nuėmimo skysčiai, kurių galima įsigyti bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje Lietuvoje. Šis skystis sumaišomas su šiltu vandeniu, purškiamas arba tepamas voleliu ant senų tapetų ir paliekamas keliolikai minučių. Jis suminkština klijus ir popierių, todėl tapetai nusiima ištisomis juostomis. Jei tapetai plaunami ar viniliniai, prieš drėkinant jų paviršių reikėtų subraižyti specialiu įrankiu, vadinamu „tapetų tigru“, arba tiesiog aštriu peiliu, kad skystis prasiskverbtų į gilesnius sluoksnius. Dar greitesnis, nors ir reikalaujantis investicijos, būdas – garinis tapetų nuėmiklis. Šis prietaisas garais efektyviai atšildo senus klijus ir leidžia pašalinti dangą greitai ir be didelių pastangų. Nors tai reikalauja daugiau darbo, rezultatas – švari ir idealiai paruošta siena – atperka viską.

Sienos paruošimas po senos dangos nuėmimo

Nuėmus senus tapetus, darbas dar nebaigtas. Būtent dabar atsiveria tikrasis sienos vaizdas su visais jos trūkumais. Būtina kruopščiai nuvalyti visus klijų likučius, nes jie gali trukdyti naujų klijų sukibimui. Tai galima padaryti šiltu vandeniu ir kempine. Atidžiai apžiūrėkite sienas – greičiausiai rasite smulkių įtrūkimų ar nelygumų. Juos reikia užglaistyti specialiu glaistu, o jam išdžiūvus – nušlifuoti smulkiu švitriniu popieriumi, kad paviršius taptų idealiai lygus. Šiame etape nereikėtų taupyti laiko ir pastangų, nes bet koks nelygumas matysis po naujais tapetais, ypač jei apšvietimas krenta iš šono. Paskutinis, bet kritiškai svarbus paruošimo žingsnis yra gruntavimas. Gruntas suvienodina sienos įgeriamumą, suriša smulkias dulkes, užtikrina geresnį klijų sukibimą ir neleidžia jiems per greitai džiūti. Po gruntavimo siena turi pilnai išdžiūti. Tik tada ji yra paruošta naujų tapetų klijavimui, o jūs galite būti tikri, kad naujoji danga laikysis tvirtai ir džiugins akį daugelį metų.

Apibendrinant kelią link svajonių sienų

Taigi, grįžtant prie pradinio klausimo – ar galima klijuoti naujus tapetus ant senų? Trumpas atsakymas būtų: techniškai kartais galima, bet praktiškai to daryti tikrai nerekomenduojama. Rizika yra per didelė, o galimas laiko sutaupymas neatsveria potencialių problemų – atšokusių tapetų, pūslių, persišviečiančio rašto ir pelėsio. Tai yra trumparegiškas sprendimas, kuris dažniausiai priveda prie nusivylimo ir papildomų išlaidų, kai tenka viską daryti iš naujo, tik šįkart nuimant jau du sluoksnius. Investicija į tinkamą sienų paruošimą visada atsiperka.

Skirkite tą papildomą dieną senų tapetų pašalinimui ir tinkamam pagrindo paruošimui. Šis, atrodytų, papildomas darbas užtikrins, kad jūsų naujieji, išsvajoti tapetai atrodys nepriekaištingai, tvirtai laikysis ir tarnaus ilgai. Tai pagarbos ženklas ne tik savo namams, bet ir savo paties darbui bei investicijoms. Juk remontą darome ne metams ir ne dvejiems, tad verta pasistengti, kad galutinis rezultatas džiugintų, o ne verstų kasdien gailėtis dėl priimto kompromiso. Atminkite – kokybiškas pagrindas yra ilgaamžio ir gražaus interjero pamatas.


Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

1. Ar galima klijuoti flizelino tapetus ant senų popierinių tapetų?

Nors flizelino tapetai yra tankesni ir geriau maskuoja, klijuoti jų ant senų popierinių tapetų nerekomenduojama. Naujų klijų drėgmė gali suminkštinti senąjį popierinį sluoksnį, sukelti pūslių atsiradimą arba netgi viso sluoksnio atšokimą nuo sienos.

2. Mano seni tapetai viniliniai, bet viršutinis sluoksnis nusilupo, liko tik popierius. Ar galiu ant jo klijuoti?

Tai labai rizikinga. Nors pagrindas liko popierinis, neįmanoma būti tikram, kaip tvirtai jis laikosi prie sienos ir kaip reaguos į naujus klijus. Geriausias ir saugiausias sprendimas – pašalinti ir šį likusį popieriaus sluoksnį.

3. Kaip patikrinti, ar po senais tapetais nėra pelėsio?

Vienintelis patikimas būdas yra nulupti tapetą bent keliose, ypač drėgnesnėse, vietose (prie langų, išorinėse sienose) ir apžiūrėti sieną. Jei jaučiate specifinį pelėsio kvapą kambaryje, tai taip pat gali būti signalas, kad po tapetais slepiasi problema.

4. Kiek laiko reikia laukti, kol išdžius gruntas prieš klijuojant tapetus?

Džiūvimo laikas priklauso nuo grunto tipo, aplinkos temperatūros ir drėgmės, tačiau vidutiniškai reikėtų palaukti bent 4-6 valandas. Visada vadovaukitės gamintojo nurodymais ant produkto pakuotės, o geriausia – leisti gruntuotam paviršiui džiūti per naktį.

5. Ar tiesa, kad tamsūs tapetai geriau paslepia sienos nelygumus?

Ne visai. Nelygumus geriau maskuoja ne spalva, o tapeto storis ir tekstūra. Reljefiniai, faktūriniai ir storesni tapetai (pavyzdžiui, viniliniai flizelino pagrindu) kur kas geriau paslėps smulkius sienos defektus nei bet kokie lygūs tapetai, nesvarbu, kokios spalvos jie būtų.


Diskusija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *